skvernas

skver̃nas sm. (4) 1. R414, MŽ557, Sut, S.Stan, N, M, LL159, Rtr, Š, Ser, DŽ, NdŽ, Jnšk, Pn, Pg, Vrn, Stk, Vv, Plv, Kl priekyje susegamo drabužio apatinis kampas, žambas: Iš pryšakio skvėplinas skvernaĩ ir matosi kelnės J. Palto skvernùs vėjas plevėsuoja, ir nori, kad būt šiulta Lel. Vėjas, skvernaĩ pančiojas terp kojų Sdk. Ano šarko skvernaĩ nutįsę Kv. Apsirengė brolio drabužiais, skvernaĩ žeme velkas Jnš. Tada toki ilgi kailiniai [buvo] – skvernaĩ tik atsikišo Pns. Parlėks, pasikaišę skvernùs Ėr. Skvernùs paleidę (atsilapoję) latrai valkiojas Erž. Jau vėl jis pareina, skvernùs paleidęs (atsisagstęs, įgėręs) – a pasiuto! Jrb. Tik skvernaĩ dreba, kap eina Vrn. Eina, kad skvernai laksto Jdr. Par miestelį teipajau nepareisi, vienas kitam skvernù nebraukęs BM233(Vl). Krukelis bėgo takučiu, susiglemžęs skvernus P.Cvir. Susiėmęs savo skvernùs, bėga NdŽ. Laikyk skvernus, aš tau indėsiu ugnies BsPIV17. Vaikai įsitvėrė už skvernų̃ ir neleidžia tėvo Krs. Vaikai, įsikibę į skvernus, nubėgo kartu Žem. Vaikas nešėsi obuolių į skver̃ną įsipylęs Šlv. Pasiėmęs aviuką, pasikišo po skvernu ir eina namo LTR(Šmk). Kai važiuoja į šliūbą, jaunoji prisėda jaunajam skverną, kad būtų jos viršus Pmp. Pirmą kartą susitikęs jaunamartę turi sveikyt par skverną Pnd. Duos tau sermėgą be vieno skver̃no, duos tau žąsytę be vieno sparno (d.) Pin. | prk.: Kas gyvas nori būti, turi teisybės nors vieną mažą skverną nusitvėręs laikyti Vd. Neapsimesk esąs geraširdis dėdulė, dangstantis savo skvernais svetimas bėdas rš. ^ Ant skver̃no mokytas (visai nemokytas) Dkš. Tol vaikai, kol skverne laikai, paleidai iš skverno – nesuvaikai LTsVI59. Vaikai, kolei skverne laikai An. Jauno tik akys, o seno ir skvernaĩ Jrb. Prikibo durnius prie skver̃no – atsirakavok (atsižadėk) ir skver̃no Pv. Kvailio prisėstas, skverną nusipjauk ir atsitrauk J.Jabl. Jei muša – bėk, jei prisėdo skverną – nupjauk Rm. Prikibo ta merga pri ano kaip dagis pri skver̃no Akm. 2. kampas, kraštas: Šitą skver̃ną [lentos] pakalk, kad įvijai nebūt Slm. Pakelk dešinėj pusėj balno skverną, ten rasi bonkutę tokio vandens BsMtII50. Debesys nuėjo šonu, o mus tik skver̃nas siekė Ig. Gal skverniùkas koks ir teks [to debesio] Srd. Par tą skver̃ną (ruožą) čia i prasimušė frontas, i tuo skvernù čia išėjo Šmk. 3. Q188, R, MŽ, MŽ189, KBII51, N, KI434, K, Ser skutas, skiautė, lopas: Kurmius iš savo daržo pravaryt norėdamas, įkišk į jų urvus į smalą pamirkytus skudurų skvernelius prš. 4. KII372 sklypas, gabalas, dalis: Pievos skver̃nas NdŽ. Vaikui mažesnį skverniùką duokit [kiaušinienės], tai nenusimes Snt. | Mano broliui vienas plaučių skver̃nas išpjautas Rs. 5. R, MŽ, N, NdŽ pleišto pavidalo drabužio (ppr. marškinių) įsiuvas. 6. R, MŽ, N, BS133, Ser, NdŽ apie neklaužadą vaiką: Tylėk, tu skverne! RA3. Tu skverne! R, MŽ, N.

◊ į skver̃ną įsisègti pamilti: Kai merga įsisegs kokiam suskiui į skverną, visi mūsų planai – fir vėjais! A.Gric.

į skvernùs kabìntis (kìbti)

1. primygtinai klausti, kamantinėti, reikalauti paaiškinti: Motina vis kibo Stasiui į skvernus: – Kur Romas? rš.

2. pradėti bendrauti: Tiksliuosius mokslus nedvejodamas mečiau ir mūzoms į skvernus ėmiau kabintis rš.

iš po skver̃no kad niekas nematytų, slaptai (pirkti, parduoti): Šitaip, iš po skverno, ne vieną sykį ir Dainius pirko visokių niekučių V.Bub. Pardavinėti ką iš po skver̃no NdŽ.

kaĩp pro skvernùs vos vos, neryškiai (prisiminti): Atsiminiau kàp pro skvernùs, kad ir aš moku vienos giesmės Kb.

po (kieno) skvernù bū́ti naudotis globa: Jam gera po tėvo skvernu, ir jis myli pušinių lentų kvapą jo dirbtuvėj P.Cvir.

po skvernù laikýti NdŽ lepinti.

skvernùs atsipjóvus visą naudą palikus (išeiti): Kai jis tau dakars iki gyvo kaulo, tai tu eisi nuo jo skvernùs atsipjóvus Krok.

skvernùs prikir̃pti (privérti) pričiupti, priversti atsakyti už veiksmus: Prikir̃po jam skvernùs Levosė (pareikalavo alimentų) Sml. Reikia visokiems brakonieriams skvernus priverti rš.

skver̃nas prisė́stas nebelaisvas: Norėtų ženytis, ale kad skver̃nas prisė́stas (viliotą merginą prispirtas turi vesti, o ne kitą) Sml. (kieno)

skvernų̃ turė́tis LTR(Antz) klausyti nurodymų.

už skvernų̃ graibstýti primygtinai klausti, kamantinėti: Atėjo, atsisėdo ir ėmė graibstyti mane už skvernų A.Gric.

už skvernų̃ laikýti paremti, paskatinti: Tikt šitaip mes galim mūsų rašėjus už skvernų laikyti, kad jie nepailstų ir nenusimytų apie mūsų brangiąją kalbą ir giminę vis daugiaus rūpyti LC1883,7.

vė́jo skver̃nas nerimtas žmogus, vėjavaikis: Kam jis man reikalingas, toks vėjo skvernas rš.